Atsakingas visa ko vartojimas pamažu tampa ir mūsų realybe, nedrąsiai atrandame harmoniją su supančiu pasauliu. Tačiau tvarios mados ir saikingesnio mados vartojimo idėjos mums, įpratusiems iš drabužių parduotuvių neišeiti tuščiomis, – dar naujiena. Vieni tvarios mados pradininkų Lietuvoje, dizainerių kolektyvo UPCYCLED BY LT nariai Vida Strasevičiūtė ir Thom Bara e-žurnalo BOMBERIS žurnalistei Rasai Grilauskaitei papasakojo, kas yra upcycling ir kaip jie antram gyvenimui prikelia ne tik madą, bet ir visų pamirštas erdves.

RASA: Ką tiksliai reiškia upcycling, ir kuo jis skiriasi nuo recycling?

THOM: Upcycling judėjimas vienija įvairių sričių žmones, siekiančius kurti gaminius su didesne atsakomybe gamtai ir žmogui – tokius, kurie būtų naudojami kuo ilgesnį laiką. Tiek upcycling, tiek recycling principais kuriami gaminiai iš antrinės žaliavos, tačiau recycling atveju produktas yra performuojamas į kitą medžiagą. Upcycling metodu iš produkto ar medžiagos kuriami nauji, unikalaus dizaino ir rankų darbo produktai. Šio principo laikomės ir mes, kurdami mados dizainą iš kailio ir audinių likučių.

RASA: Kuriate dviese. Ar nesudėtinga būti duetu? Kuris kurią darbo dalį daro?

VIDA: Bendradarbiavimas yra vienas svarbiausių „Upcycled by LT“ iniciatyvos principų. Tai ne dviejų žmonių, o grupės kūrėjų ir meistrų inicijuojamas projektas. Darbus pasiskirstėme labai organiškai – pagal tai, ką kiekvienas darome geriausiai.

RASA: Skatinate pakartotinį vartojimą, kurio esmė – gaminiuose naudoti medžiagas, kurios tapo nereikalingais likučiais ar atraižomis. Iš kur gaunate tokių? Ar sunku jas gauti?

THOM: Mūsų projekte dalyvaujame ne tik mes ir mūsų kolegos. Susidomėjimo po truputį sulaukiame ir iš Lietuvos lengvosios pramonės bei tekstilės įmonių, kurios, tikėdamos mūsų vystomu projektu, suteikia galimybę įsigyti jų nebenaudojamų tekstilės likučių. Būtent jų dėka mes pristatome vis naujesnį asortimentą kiekvieną sezoną. Nuolatinis kolekcijų kūrimas nėra mūsų pagrindinis tikslas. Mes stengiamės, kad mūsų projektas, kaip ir tvari mada, būtų visuomeninis, todėl nuolatinis įtraukimas ne tik naujų kūrėjų su savo idėjomis, bet ir pačių gamintojų mums yra svarbus. Pagrindinis, visada mus lydintis sunkumas yra pradinė komunikacinė spraga, nes apie tvarią madą šiomis dienomis daugiau kalbama, negu daroma, juntamas nepasitikėjimas jaunais kūrėjais. Nepaisant to, mes džiaugiamės vis besiplečiančiu kolegų ratu.

RASA: Kokiomis savybėmis, jūsų manymu, turi pasižymėti tvarios mados pirkėjai?

VIDA: Tvarioje madoje, mano manymu, neegzistuoja impulsyvus pirkimas. Mūsų klientas kartu su gaminiu perka istoriją, rankų darbą, daro paslaugą aplinkai, pasirinkdamas gaminį ne iš naujai pagamintos, o iš perdarytos medžiagos. Jis žino iš ko tai yra pagaminta, kas ir kur pasiuvo. Mes nuolat apie tai kalbame ir norime, kad klientas taptų mūsų bendruomenės nariu. Taip mūsų projekte vystomas bendramintiškumas.

RASA: Prieš kurdami naują drabužį pirmiau stengiatės sugalvoti konkretų modelį, o gal tiesiog bandote panaudoti turimas medžiagas ir kuriate ekspromtu?

THOM: Kolekcijos ir drabužio kūrybinė kryptis yra svarbi, tačiau mūsų darbe turimi resursai neabejotinai veikia mūsų sprendimus. Dažnai juos tenka keisti, prisitaikyti, netgi kurti ekspromtu, bet tai tik lavina mūsų kūrybiškumą, skatina naujų formų, medžiagų ir konceptų paieškas.

RASA: Naujiausią 2017-2018 m. rudens-žiemos kolekciją moterims atlikote retro stilistikoje. Kodėl nusprendėte pasirinkti būtent šį stilių?

THOM: Tai didelė simbiozė, kurioje susipina retro stilistika su post-sovietinio kirpimo drabužiais ir itin moderniais, šiandien aktualiais gaminiais. Pačią stilistiką, kaip ir kuriamus drabužius, mums sufleruoja esama tekstilė, jos sukomponavimas visumoje. Šis sezonas mums – ne išimtis. Vadinamosios retro stilistikos neatsisakėme todėl, kad remiantis mūsų „sugrįžimo atgal“ koncepcija retro ir post-sovietiniai siluetai mums yra artimi. Būtent tokioje aplinkoje mes užaugome. Tokią aplinką matėme ir savo tėvų fotografijose. Galbūt kitą sezoną keisime stilistiką į visiškai kitokią ir drąsią, o galbūt ji taps romantiškesnė. Džiaugiamės, kad mūsų projektas neįpareigoja prisirišti prie konkrečios stilistinės linijos ir jos nuolatos laikytis. Tai mums leidžia kiekvieną sezoną atskleisti kūrybiškumą, naujas formas, tuo pačiu priminti apie tai, kas jau buvo pamiršta.

RASA: „Upcycled by LT“ reklaminių kampanijų idėja taip pat paremta perdirbimo principais – kolekcijų fotosesijoms renkatės kiek primirštas vietas, stengiatės jas pateikti naujai. Kaip gimė ši idėja?

VIDA: Tikriausiai tai sugalvojome tuomet, kai su Tomu pasidalinau vieno projekto, kurį rašiau Kultūros tarybai, idėja. Kadangi skambiai pasivadinome „Upcycled by LT“, patys įsipareigojome pagrįsti iniciatyvos esmę. Sugrąžinimas antram gyvenimui jau tampa mūsų šūkiu. Tad kas gali būti geriau už upcycled kolekcijas aplinkoje, kurią upcyclina fotografo akis? Mūsų vystomas projektas juda gilyn, nebeapsiribojame tiesiog kolekcijos sukūrimu. Mes stengiamės visapusiškai pasižiūrėti į sugrįžimą atgal, į tai, kas tvaru ir svarbu. Reklaminės kampanijos arba tiesiog fotografijos yra pridėtinė vertė mūsų tvarios mados projektui.

RASA: Pastarąją kolekciją fotografavote Panevėžio bendruomenių rūmuose. Kodėl nusprendėte pasirinkti būtent šią vietą?

THOM: Panevėžio bendruomenių rūmai buvo ir vis dar yra itin svarbi vieta pačiam Panevėžiui. Ten, fabrikų apsuptyje, atsirado kultūros lopšys. Būtent šiame pastate vyko svarbiausi tuometiniai renginiai – nuo koncertų iki senjorų vakarų. Galima teigti, jog bendruomenių rūmai rūpinosi bendruomenės gerove. Panašiai kaip ir mes. Mums svarbu bendruomenė, kolegos, bendraminčiai ir tai, kas bus po mūsų. Jau daugelį metų Panevėžio bendruomenių rūmai, kaip ir pats Panevėžio miestas su savo post-sovietine industrine aplinka, buvo užmirštas visuomenės. Visi žino, bet retas aplanko. Šio kultūros lopšio pasirinkimas mūsų reklaminei kampanijai buvo itin džiaugsmingas ne vien todėl, kad pats turėjau progą sugrįžti į gimtąjį miestą. Turėjome progą pristatyti visiems, kokius kultūros lobius mes pamirštame. Todėl džiaugiuosi, kad Bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė mus geranoriškai įsileido į patalpas ir visokeriopai patikėjo mūsų projektu.

RASA: Vargu ar kas ginčytųsi, kad mada yra verslas, kasmet atnešantis daug pelno. Savo ruožtu jūs raginate drabužius naudoti kuo įmanoma ilgiau. Ar nemanote, kad ilgesnis drabužių naudojimas gali ne tik sumažinti besaikį vartojimą, bet ir galų gale pakenkti visai pramonei?

VIDA: O galima pagaminti mažesnį kiekį kokybiškų drabužių už kainą, kuri būtų sąžininga tiek vartotojo, tiek gamintojo atžvilgiu? Taip juk buvo visai neseniai, tiesa? Per trumpą laiką žmonės buvo pripratinti vartoti daug ir dažnai, nebegalvojant nei apie pirminę drabužio paskirtį, nei apie tai, kad išmestas jis gali kažkam kenkti. Deja, net ir šiais laikais pasauliniu mastu daroma žala yra protu nesuvokiama. Sąmoningumas yra pagrindinė vertybė tiek gamyboje, tiek vartojime. Mes neliepiame nepirkti. Juk mes ir patys savo gaminius parduodame! Tačiau svarbiausia, kad apsisprendimo pirkti momente žmogus pajustų atsakomybę. Nusipirkę rūbą mes ne tik jį dėvime, plauname, prižiūrime įvairiomis priemonėmis, sandėliuojame, bet galiausiai turime pasirūpinti jo tolimesniu gyvavimu, kai jis mums pabosta. Dažnai pamirštame, kad kokybiškas pasiuvimas ir medžiagos lemia, kiek ilgai mes dėvėsime savo drabužius.

RASA: Ką Jūs rekomenduotumėte daryti su pabodusiais bei tiesiog susidėvėjusiais drabužiais?

VIDA: Nieko stebuklingo nepasakysime – persiūti, dekoruoti, parduoti, mainyti, dovanoti.

RASA: Kaip galima upcycling idėjas pritaikyti ne tik madoje, bet ir kitose gyvenimo sferose?

VIDA: Galima perdaryti įvairiausius daiktus, juos atnaujinant ar sukuriant visai naujus dizaino objektus. Mūsų akimis žiūrint, yra be galo daug sričių, kur upcycling gali būti puikia išraiškos forma. Mes antram gyvenimui sugrąžiname baldus, gaminių kortelėms naudojame senus įmonėse besimėtančius, jau nebereikalingus lekalus, etiketėms naudojame odos likučius, vizitines korteles lazeriu išsipjovėme iš senų žurnalų viršelių. Viską galima sugrąžinti antram gyvenimui, svarbu tik tai, kaip į žaliavą pasižiūrėsi ir ką ji tau pasakys.

RASA: Kas darosi Jūsų pačių spintose? Kokius drabužius dažniausiai renkatės?

THOM: Čia tiktų posakis apie batsiuvį be batų. Sau pasisiūti tenka labai retai. Parduotuvių labai nemėgstu, perku tik tada, kai kažko labai reikia. Kartais apsilankau dėvėtų drabužių parduotuvėse, bet mano spintos pagrindą sudaro kažkieno atiduoti arba draugų dizainerių dovanoti rūbai. Vadovaujuosi dizainerio Giedriaus Paulausko sukurta „Individual Urban Survival Packet“ koncepcija, teigiančia, jog yra keli būtiniausi drabužiai. Todėl mano asmeninėje spintoje daugiausia vienspalvių ir itin funkcionalių gaminių. Kai gerai pamąstai, iš tikrųjų daugiau nieko ir nereikia. Didžiausias galvos skausmas yra tuomet, kai reikia puoštis.

RASA: Šiuo metu Jūsų kolekcijos skirtos tik moterims. Kada būtų galima laukti pasirodant vyriškos „Upcycled by LT“ kolekcijos?

THOM: Bus. Tikrai bus bendra vyriška ir moteriška kolekcija, kurioje dominuos visi mūsų pamatiniai kūrybiniai principai. Tačiau šiuo metu mes jau siūlome modulines parkas „SparrowV“, sukurtas ilgų diskusijų tarp Linos Žvirblytės ir Vidos Strasevičiūtės metu. Tai daugiafunkcis produktas, skirtas nuolat besikeičiančiam lietuviškam orui, kai vieną dieną lyja, kitą dieną jau sninga arba prasideda šlapdriba. Modulinės parkos suteikia galimybę ne tik būti visada apsaugotam nuo oro permainų, bet ir skirtingai integruoti šį išskirtinį produktą į savo individualų skonį.

RASA: Mūsų žurnalo ir visų skaitytojų vardu – ačiū už be galo įdomu pokalbį!

 

Vaido Jokubausko, Mark and Migle Photography ir asmeninio herojų archyvo nuotraukos

Naujausią UPCYCLED BY LT kolekciją galite pamatyti virtualiame Bomberio showroome.

 

Komentarai 0