Labai norėjau į Tokiją ir tebenoriu. Nes gatvės mada niekur Europoje ar Amerikoje nėra tokia netikėta, iš koto verčianti, konceptuali, įvairi ir ryški kaip ten, ir visada yra dėl ko pakelti antakius iš nuostabos. Taip buvo iki tol, kol neseniai į google neįvedžiau šio žodžių derinio: SEOUL STREET STYLE, nes viena ausimi girdėjau, kad Pietų Korėjos sostinėje vyksta įdomūs dalykai. Ir tada – booooom kaip su plyta per galvą, ir antakiai kilnojosi non-stop!

Visiškai pamiršau kątik puodelyje užplikytą kavą, pavėlavau į sporto klubą, per dvi valandas nė karto nepatikrinau Facebooko. Kodėl? O jūs patys pažiūrėkite. Man dabar trūksta žodžių (visi jie – žemiau, po galerija), todėl pradžioje kalbėkime vaizdais. Ta prasme aš girdėjau, kad Seule kosmosas, bet kad tooooks!

Visi esame girdėję kalbų, kad Seule vyksta madai svarbių reiškinių – formuojasi jaunųjų dizainerių branduolys (kuris aktyviai veržiasi už Korėjos ribų), neseniai startavo Seulo mados savaitė (ir ji tokia sėkminga, kad Tokijas jau iki kraujo graužiasi nagus), ypač stipriai reiškiasi vyriškos mados kūrėjai (o tai nėra įprasta), ir, be abejo, internetas mirga nuo vaizdų iš Seulo gatvių (Kokia dar Florencija? Koks dar Niujorkas? Dabar visų akys – į Seulo gatvės stilių!).

Tai iš kur toks proveržis, ypač turint galvoje, kad Pietų Korėjos dominuojanti religija yra konfucianizmas, o jo doktrinos tikrai nėra palankios individualizmui ir materializmui, tuštybei ir išsišokimui, ir apskritai jokiems show-offams? Manau, kad atsakymų reikėtų ieškoti augančioje Vakarų įtakoje korėjiečių mentalitetui ir sparčiai gerėjančioje gyventojų finansinėje situacijoje. Lietuvoje prieš porą dešimtmečių juk irgi panašiai buvo, kai reikėjo iš žmonių kolektyvinį mąstymą ir provincialias baimes kažkaip varyti lauk. Tik pas mus ne religija visus laikė kumštyje, o režimas.

Bet interneto ir judėjimo laisvės laikais viskas keičiasi itin greitu tempu (tik ne Šiaurės Korėjoje, žinoma, – ten vis dar pragaras). Štai va korėjiečių atlikėjas PSY ir jo „Gangham Style“ per YouTube šiai dienai peržiūrėtas 2.8 milijardo (!!!) kartų. Argi tai nėra geriausias įrodymas, kad laikai labai stipriai ir labai greitai keičiasi? Žmonės ima daugiau naršyti internete, plačiau matyti, toliau keliauti, daugiau uždirbti, laisviau mąstyti, nebijo išsiskirti, pabrėžti savo individualumo, ir, be abejo, perka taip pat daugiau. Kapitalizmas ir laisvė vienžo (apie šalutinius viso to efektus šiame poste nekalbėsime – ne tas kontekstas). O dabar apie viską iš eilės.

Kai buvau vaikas, tėvai už talonus iš gamyklos gavo televizorių „Samsung“. Tada visa šeima džiaugėsi – ne kokį „š“ žiūrėsime, o „Samsungą“! Jau tada supratau, kad korėjiečiai daro kokybiškus daiktus ir yra pažangūs. Bet taip buvo ne visada. 1953-aisiais pasibaigus Korėjos karui (kai Šiaurės Korėja užpuolė kaimynę iš pietų), Pietų Korėja buvo tokia skurdi, kad jos bendrasis vidaus produktas buvo ne ką didesnis nei Ganos. Šiandien, po penkių dešimtmečių, Pietų Korėja yra ketvirta pagal dydį Azijos ekonomika. Kaip jiems pavyko? Ogi jų paslaptis – stumti savo produkciją į globalią rinką. Tai yra jų prioritetas ir ekonomikos variklis. Šiandien Seulas prekių eksportuoja už 500 milijardus dolerių, ir šis skaičius nuo 2009-ųjų pakilo net 35 procentus! Elektronika, automobiliai, laivai, medicininė įranga, o dabar – ir mada.

Bent jau aš iki kol pradėjau domėtis žinojau tik tris korėjiečių prekių ženklus: be abejo, JUUN.J, Jin Teok ir Wooyoungmi – mamos ir dukros duetą, kuris labai sėkmingai kuria progresyvią vyrų madą ir daugiau būna Paryžiuje negu gimtajame Seule. Tačiau aš, matyt, truputį atsilikau. Įdėmiau pasigooglinus randu nemažai informacijos apie jaunuosius Korėjos dizainerius, ant kurių realiai dabar ir laikosi visas susidomėjimas anuo kraštu. Štai jie:

  • „The Sirius“ (dizaineris Younchan Chung) – viva minimalizmui!
  • „Kimmy J“ (dizainerė Hee Jin Kim) – o dievai, kokios kolekcijos moterims!
  • „Nohant” (dizaineris Noah Nam) – labai rafinuotas, gramūrinis, paryžietiškas stilius.
  • „87mm” (dizaineriai Wonjoong Kim ir Jiwoon Park) – aliooo, „Vetements“, matėte kaip korėjiečiai jau tuoj jus perspjaus?!
  • „Shemiste“ (dizaineriai Jiyeun Won ir Jooho Lee) – numiriau ir prisikėliau, o į Demną Gvasalia ir Gosha Rubckinskiy nebežiūrėsiu kaip į vienvaldžius dievus.

Ir čia tik keli iš netrumpo sąrašo. Japonai garsėja tuo, kad meistriškai interpretuoja Europoje užgimstančias mados tendencijas, bet žiūrint į korėjiečių darbus darosi aišku: jie nesiskolins, jie kurs patys, nes tas inovatyvumas ir progreso alkis – jų kraujyje. 2016 m. daugelis mados vizionierių pastebėjo, kad Seulas gali tapti dar viena mados sostine, šalia Paryžiaus, Milano, Niujorko, Londono ir Tokijo.

Bet tai mada, o mane labai domina ir stilius, ypač gatvės, nes jis, o ne podiumas, yra geriausias tautos mentaliteto ir jo pokyčių veidrodis. Ir šioje vietoje Pietų Korėja tik patvirtina savo kaip pažangios, naujovėms imlios ir drąsios šalies įvaizdį. Nes iš mano parinktos galerijos aišku – Seulo gatvėse tikrai nėra nuobodu.

Ten viską užvaldžiusi įvairovė, o taip ir turi būti tikrame, daugiasluoksniame megapolyje, – ir pankai, ir klasika, ir minimalizmas, ir tradiciniai korėjietiški sarafanai hanbok, ir visiška stilių maišalynė, atrodo, nesuderinamų dalykų derinimas. Yra čia ir „Vetements“, ir „Supreme“, ir „Yeezys“, nes jie uždirba ir trendams nespaudžia. Yra ir noir, ir glamour, ir trash. Aišku, kolektyvinio mąstymo, uniforminio apsirengimo vienodais rūbais ir praeities ilgesio, neabejoju, taip pat yra. Bent jau taip tikino kelerius metus Seule gyvenusi bičiulė lietuvė. Sakė, viskas greitai keičiasi, bet toli gražu ne visos gatvės marga įvairove. Bet vaizdas kasmet smarkiai keičiasi, ir mados savaitė jų tikrai daug žadanti.

Beje, naujas trendas, kurio Europoje dar nėra ir apie kurį šiemet rašė visi Seulo mados savaitę nušvietę likusio pasaulio leidiniai, – į mados renginius korėjiečiai vedasi vaikus, be abejo, atitinkamai išpuoštus. Akivaizdu, kad vaikiškos mados pramonė Korėjoje neapsiriboja mielais pūkuotais kombinezonais su triušiukais ir morkytėmis. Čia viskas rimta ir suaugusiems, ir vaikams.

Fotoreportažų iš mados sostinių gatvių niekada nevarčiau su tokiu jauduliu kaip galerijų iš Seulo. Jas vartydamas aiškiai suvokiau: planas keičiasi, Tokijas kaip svajonių maršrutas mano sąmonėje jau turi konkurentą – Seulą, ir veikiausiais mano sekanti didelė kelionė bus ten. Nes akys jau pavargo nuo išlaižyto europietiško atsargumo, nuo amerikietiško nuobodumo ir nuo skandinaviškos švaros. Noriu būti nustebintas taip, kad pritrūktų oro, ir tam pasiruošęs skristi tuos 7000 kilometrų! Ir tikiuosi, kad dar vieno karo su išprotėjusia šiaure nebus. Labai tikiuosi.

 

www.harpersbazaar.com, www.style.com, www.vogue.com, www.highsnobiety.com nuotraukos

 

Komentarai 0