Nežinau, kaip Tau, bet man dar visur SMĖLIS. Aha, ir batuose, ir kompiuteryje. Nes vasarinis projektas Palangoje ėmė ir nusitęsė rudenin, todėl kasryt į darbą tebepėdinu pajūriais. Ir vis dar BASA

Tu, matyt, jau grįžai į MIESTĄ. Grubus nusileidimas, ką? Teko „išrauti“ save iš miško, paežerės, Nidos, o gal – užuojauta – iš pietinių jūrų pakrančių? O dabar norėsi mane nušauti, bet tik paklausiu, ar ramiai miegi naktimis? Ar neprabundi, miesto vidurnaktyje užuodęs druskuotą jūrą, drėgnoką smėlį, kaži kur augančius egzotiškus augalus ir truputį šalto šampano purslų? Hmmm, gal Tavo atostogų dovanota LAISVĖ kvepia kažkaip kitaip, bet neabejotinai apie save primena būtent KVAPAIS. Nes, žinai, kvapas yra esminis pojūtis. Ne? O ką Tu darai nuolat? Ogi KVĖPUOJI.

Baikime apie tai. Apie atostogas, laisvę, pajūrius. Nes nesąžininga. Nes aš dar vis – va šią akimirką – uodžiu salstelėjusį pušų terpentiną, o Tu – nebe. Tu jau vėl trauki iš spintos MIESTIEČIO kostiumus. Uodi per vasarą nusilpusius miesto personažų kvapus. KUO BŪSI šį rudenį? O žiemą? O toliau? Gerai, prisimatuokime!

Darbadienio rytas mieste vertas riebokų išsireiškimų, mes visi mylime spūstis, už dešimčių kilometrų esančias vaikų ugdymo įstaigas ir t. t. Nepulk pro duris akis išdegęs! PASIKVEPINK. Aš rimtai – galbūt tas kvapas bus geriausias Tavo ryto pojūtis.

Tai galėtų būti „New York“ iš „Parfums de Nicolai“. Intensyvu, bet be pretenzijų. Aiškiai ir tvirtai – didmiesčio gyventojas be kitų pasirinkimų. Tiesiog Tu mieste, o miestas su Tavim. Tik laikotarpis kiek ankstesnis – gal kokie 1930-ieji Niujorke. Todėl yra ir truputis romantikos. Gali likti su šiuo kvapu iki vidurnakčio, klasika nepaves.

Dar prisimatuok naujieną – „Aroma Viviene“ arba „Il Merkante di Sogni“ iš DFG1924. Štai jie – gaivūs, neįkyrūs spygliuočių terpentinai, kuriais Tave jau erzinau. Žolynai, žievės, kažkur – ir citrusai, ir apsamanoję akmenys. Tvarkingi, bet nenuobodūs. Meditatyvūs, bet neslopinantys. Bet kuriuo atveju, biuro kolegos bus dėkingi, kad nekankini jų prabangiaisiais agarmedžiais ir rytietiškomis prašmatnybėmis.

Sakai, esi laisvai samdomas ir biuro kolegų turi lygiai nulį ? Tada čiupk ką tik nori iš savo turtingos kvepalų lentynos. Tik saugokis, kad „sunkiasvoriai“ aromatai nepriplotų prie žemės bei nesukeltų ryte bereikalingų minčių ir pojūčių. Variantų yra, pavyzdžiui „Vitrum“ iš „Sammarco“ arba „Abyss“ iš „FUMparFUM / Vilnius“. Jų aromatai originalūs, išsiskiriantys, reti, bet tik su minimaliai įžūlumo ir egocentrizmo, kurie, saikingai vartojant, gražiai uostosi vakaro pasižmonėjimuose.

Pietūs geriau lai praeina, lydimi skanaus maisto ir kavos kvapo, – nepainiokime čia parfumerijos. Arba… na, gerai, prisimatuokime dar – „Amber Cashmiere“ iš „Parfums de Nicolai“ arba „Fall Mirror“ iš „FUMparFUM / Vilnius“ skubią Tavo pietų valandą galėtų paversti elegantišku vidurdienio pasisėdėjimu, o lašelis deserto „Vanilla Flash“ arba „Amber Flash“ iš „Tauerville“ prie kavos dar niekam nepakenkė.

Popietės susitikimams galėtum drąsiai „rengtis” tą patį, kam pritarė Tavo biuro kolegos, – tai, kas be pretenzijų ir neerzina, bet turi charakterį ir stuburą. Pavyzdžiui, „Amber Oud“ iš „Parfums de Nicolai“. Net ir su agarmedžiu (oud’u) šita kompozicija Tave parodys iš pačios geriausios dalykinės pusės. Tik labai prašau – ne daugiau nei pora papurškimų!

Podarbinėse spūstyse, vaikų darželių koridoriuose, prekybcentriuose nusidriekusiose eilėse kaipmat pamirši bereikalingą įprotį kvepintis. O jei rimtai, aš Tavo vietoje pasirūpinčiau solidžia parama šiam prakaituotam isteriškokam paros metui – karstelėję, šilti, stabilūs, santūriai išraiškingi smilkalų aromatai kaip antai „Incense Flash“ iš „Tauerville“ vienu mažu purkštelėjimu gali išsaugoti Tavo sveiką nuovoką.

Vakaras. Ir jei dar turi jėgų bei noro pasivaikščiojimams, kultūrinimuisi, vakarėliams arba jau labai rimtiems night out’ams – varom! Tik gal kitą kartą, nes dabar vėjas pasisuko nuo jūros ir atnešė mano visą vasarą mylėtą „Week End in Normandy“ iš „Parfums de Nicolai“ aromatą. Taigi, eisiu pažiūrėti, kokio aukščio bangos ir pauostyti vandenį. Rudenėjant jo kvapas stebuklingai keičiasi. Na, nepavydėk ir nesiraukyk. Kvepalų apranga night out’uose – rimtesnis dalykas, nei Tau gali pasirodyti, todėl šiam prisimatavimui turiu iš naujo susikaupti, va!

P.S. Matau, kad gal ir ne visai supranti, į ką kreipiuosi „Tu”. Nesidairyk aplinkui, į Tave, žinoma. Į Tave, nes, ačiū Dievui, moki skaityti ir skaitai. Ir nori UŽUOSTI. Ir užuosti DAUG.

P.S.S. Ir jeigu Tau bežiūrint į mano pavardintus aromatų pavadinimus kyla klausimas, mergaitėms jie ar berniukams, atsiversk Aisčio Mickevičiaus knygos „Kvepalai. Aromatų magija arba olfaktorinės istorijos“ skyrių „Parfumeriniai mitai“ ir atidžiai, skaniai suskaityk. Gali taip pat skaniai suskaityti ir visą knygą. Tada galėsi man pasiūlyti nebepamokslauti apie parfumeriją, nes op – ir jau viską žinai!

 

Ilja Sivakov nuotrauka, Olesios Žuravliovos (OZ Design Home) makiažas

Anksčiau skelbtą interviu su EDITA VIGELYTE skaitykite čia.

 

Komentarai 0