Kadaise garsiausiose pasaulio mados sostinėse savo kolekcijas rodę lenkai po ilgokai trukusios pertraukos – vėl ant globalaus pripažinimo bangos ir, atrodo, mados pasauliui užkariauti šįkart pasitelkė itin gausias pajėgas. Nors naujos kartos lenkų dizaineriai laukiami Paryžiaus, Londono ir Niujorko mados savaitėse, mados centro vardą netrukus gali susigrąžinti ir pati Varšuva.

Taigi, dairausi po šlovingą lenkų mados praeitį ir virtualiai keliauju po šiandieninę Varšuvos Mokotowska gatvę, kurioje savo studijas ir parduotuves turi perspektyviausi Lenkijos kostiumo kūrėjai. Į juos šiandien įsmeigtos ir smalsios tarptautinės mados bendruomenės akys, talentų besidairančios visur, o ypač vadinamojoje naujojoje Europoje.

Mada – ministrui įsakius

Mūsų kaimynų madai šis aukso amžius – toli gražu nebe pirmas. Senomis siuvimo tradicijomis garsėjantys lenkai ir šiandien gali didžiuotis kone žinomiausiu savo istorijoje, 1894-aisiais įkurtu ir iki šiol veikiančiu „Zaremba“ vardu pažymėtu siuvimo ateljė. Įkūrėjo Edwardo Zarembos proanūkiai toliau siuva klasikinius vyriškus drabužius, kurie savo kokybe ir dizainu nenusileidžia legendinių Londono Savile Row gatvės siuvėjų eilutėms. Klasikinį savo garderobą Varšuvoje įsikūrusiame ateljė pasipildo Lenkijos ir užsienio elitas – politikai, verslininkai, diplomatai, aktoriai, muzikantai ir kiti rafinuoto skonio intelektualai.

Ir nors ilgainiui „Zaremba“ tapo lenkiškos kokybės ir tradicijų puoselėjimo sinonimu, pasaulio madoje gilesnį pėdsaką savo drąsa ir inovatyviu požiūriu į madą paliko kitas nacionalinis prekių ženklas – „Moda Polska“. 1958-aisiais Lenkijos prekybos ministerijos įsakymu įkurta institucija netrukus įkūnijo didžiausią drabužių pramonės sėkmės istoriją pokario Rytų Europoje. Samdant geriausius Lenkijos dizainerius, kurių daugelis įkvėpimo sėmėsi Paryžiaus mados savaitėse, „Moda Polska“ kūrė kolekcijas, kurias kiekvieną sezoną tiražuodavo didžiausi Lenkijos drabužių ir avalynės gamintojai, kuriems buvo duota užduotis aprengti vieną gausiausių Europos tautų.

Savo produkciją „Moda Polska“ reguliariai pristatinėjo Niujorko, Paryžiaus, Maskvos, Kijevo mados savaitėse, o šį vardą žinojo ir labai nutolusiose ano meto mados sostinėse – pavyzdžiui, Kaire. Šiam prekių ženklui priklausė nesuskaičiuojama daugybė parduotuvių tiek Varšuvoje, tiek kituose Lenkijos didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose.

Legendinė dizainerė 

Organizacijai, kuri gimė kaip valstybinė iniciatyva, vadovauti buvo paskirta legendinė dizainerė Jadwiga Grabowska (1898-1988), kurią vietiniai meiliai vadindavo „Grabolka“, o mados pasaulyje ji buvo žinoma kaip lenkų Coco Chanel. Iškart po Antrojo pasaulinio karo J.Grabowska siaubingai sugriautoje Varšuvoje įkūrė savo mados namus simboliniu pavadinimu – „Feniks“. Taip ji siekė įgyvendinti savo ambiciją atgaivinti kadaise, prieškario metais, progresyvią lenkų madą. Šis prabangus ateljė tapo atgimstančios Varšuvos – miesto, kuris kare neteko daugiau nei 700 tūkstančių gyventojų – prisikėlimo simboliu.

Kai socialistinė valdžia paskyrė J.Grabowską vadovauti „Moda Polska“, ši kartu dirbti pasikvietė Kayą Mirecką-Ploss, buvusią koncentracijos stovyklos belaisvę, kuri po karo baigė kostiumo dizaino studijas prestižiniame Londono Saint Martin‘s koledže. Dviejų dizainerių kuriamos kolekcijos ne kiek nepriminė beveidės mados, būdingos ano meto socialistinio bloko valstybei. Priešingai, „Moda Polska“ pozicionavo Lenkiją kaip atvirą ir progresyvią šalį, kuri savo šiuolaikišku požiūriu į madą ne kiek nenusileido Paryžiui.

Galbūt todėl „Moda Polska“ nesunkiai tapo Paryžiaus Aukštosios mados sindikato (Chambre Syndicale de la Haute Couture) nare – būtent čia sprendžiama, ar dizaineriui bus leista prie savo ženklo pavadinimo pridėti taip trokštamą frazę „aukštoji mada“. „Moda Polska“ ženklu pažymėti drabužiai dideliais kiekiais eksportuoti į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Suomiją ir, be abejo, Sovietų Sąjungos respublikas. J.Grabowskos modeliais mėgo puoštis galingiausių pasaulio politikų žmonos, tarp kurių – ir Jugoslavijos diktatoriaus Josipo Tito žmona Jovanka Broz.

Sakoma, kad J.Grabowska garsėjo tokiu pačiu ūmiu būdu kaip ir jos pirmtakė iš Paryžiaus: kaip ir C.Chanel, lenkė kaip su sau lygiais bendravo net su valstybių vadovais, o kartą prireikus atkreipti į save dėmesį vyriausybės posėdžio metu šalia ministrų sudaužė sunkią stiklo peleninę.

Tačiau ne visoms sėkmės istorijoms lemta tęstis. Ir nors po J.Grabowskos atleidimo iš pareigų, kuris įvyko 1968-aisiais ir buvo apipintas paslaptimis, „Moda Polska“ gyvavo dar lygiai tris dešimtmečius, po pusės amžiaus besitęsusio dominavimo jai nepavyko adaptuotis prie laisvosios rinkos sąlygų. Taip ir neatsigavusi po devintajame dešimtmetyje Lenkiją užgriuvusios krizės ir neatlaikiusi į šalį plūstelėjusio pigesnio asortimento konkurencijos, 1998-aisiais legendinė „Moda Polska“ visiems laikams užvėrė savo duris.

Perka ir hercogienė

Daugiau nei dešimtmetį lenkų mada merdėjo, ir nors pavieniai dizaineriai vis dar kūrė lokaliai rinkai skirtas kolekcijas, globaliu mastu Varšuva apleido Rytų Europos mados sostinės pozicijas. Tik 2010-aisiais, Varšuvos menų akademijoje įkūrus Kostiumo dizaino katedrą, atsirado galimybė valstybiniu lygiu grąžinti 37 milijonus gyventojų turinčią šalį į globalų mados žemėlapį.

Šiandien diplomuotų jaunosios kartos Lenkijos dizainerių yra tiek daug, ir jie kuria tokiose skirtingose stilistikose, kad pasaulio mados apžvalgininkams akys raibsta, mėginant išskirti perspektyviausius talentus. Aišku viena – šiuolaikinėje lenkų madoje tikrai netrūksta įvairovės. Nuo klasikos iki avangardo, nuo rafinuoto santūrumo iki paaugliškų akibrokštų – pasauliui yra į ką paganyti akis, kai savo kolekcijas mados savaitėse pristato lenkų kūrėjai.

Todėl nenuostabu, kad lenkai sugeba sudominti tiek pasaulines popžvaigždes Cheryl Cole ir Kelly Rowland, kurios dažnai pasirodo dizainerės Ewos Minge kurtais apdarais, tiek Kembridžo hercogienę Catherine Middleton. Pastaroji nevengia paminti ištikimybę britų ženklams „Burberry“ ir „Alexander McQueen“ ir karališkąją drabužinę papildyti lenkų dizainerės Sylwia Romaniuk baltutėliu ilgu paltu.

Eksporto stebuklas

Atrodo, pasaulinės mados bendruomenės nebestebina tai, kad lenkų kūrinių galima įsigyti tokiuose Milano ar Niujorko butikuose, kuriuose prekiaujama vien prabangiausiais mados prekių ženklais. Čia Magdos Butrym drabužiai atsiduria greta pažymėtų „Dior“ etikete, o lenkiškas ženklas MISBHV dalinasi tą patį kampą su neprilygstamais mados revoliucionieriais „Vetements“.

Pasaulis, kuris sparčiai pratinasi prie lenkų kūrėjų sėkmės istorijų, su susidomėjimu stebi, kaip dvi iki tol nieko bendro su mada neturėjusios jaunos varšuvietės Areta Szpura ir Carolina Słota įkuria prekių ženklą „Local Heroes“ ir vieną po kitos pasirašinėja bendradarbiavimo sutartis su tokiais gigantais kaip „Reebok“ ir „Disney“. Pastarieji nepabūgo nukrypti nuo savo nepriekaištingo įvaizdžio ir noriai paskolino maištingoms gatvės mados kūrėjoms iš Lenkijos savo klasikinių animacinių filmukų herojes. Taip šiemet ant bendros „Disney“ ir „Local Heroes“ kolekcijos „Rebel from birth“ („Maištauju nuo gimimo“ – liet.) modelių, šalia užrašo „Not your princess“ („Aš – ne Tavo princesė“ – liet.), atsirado Snieguolės, Pelenės, Arielės, Undinėlės atvaizdai.

Be abejonių, Lenkijos eksporto stebuklu dažnai vadinamo ženklo „Local Heroes“ sėkmės istorija išties dvelkia avantiūrizmu. Juk viskas prasidėjo nuo marškinėlių, kuriuos Areta ir Carolina išsiuntė savo dievaičiui dainininkui Justinui Bieberiui ir, savo didžiulei nuostabai, netrukus pamatė jį dėvint dovaną paparacų darytose nuotraukose. Taip merginų sugalvotas užrašas „Doing real stuff sucks“ („Rimti dalykai neveža“ – liet.) atvėrė joms kelią į tarptautinį pripažinimą.

Tačiau lenkai nusiteikę kliautis ne tik sėkme, bet ir sunkiu darbu, o Varšuva turi rimtų pretenzijų vėl pelnytai vadintis Rytų Europos mados sostine. Jai ant kulnų mina drabužių dizaino tradicijomis garsėjanti Krokuva ir dėl tarptautinių mados pardavimo parodų žinomos Poznanė ir Lodzė. Prie lenkiškos sėkmės istorijos pasikartojimo prisideda visas būrys jaunų ir labai perspektyvių kūrėjų, tik nedidelė dalis kurių trumpai pristatoma šioje apžvalgoje.

Anya Kuczynska

Viena brandžiausių Lenkijos mados kūrėjų, Anya Kuczynska savo pirmąją kolekciją gimtojoje Varšuvoje pristatė dar 2000-aisiais. Čia ji sugrįžo po studijų Romos mados mokykloje Accademia Koefia ir Paryžiuje esančiame Esmod International institute. Nuo tada A.Kuczynska pristato vieną puikią kolekciją po kitos, visada likdama ištikima savo atpažįstamam stiliui – minimalizmo ir elegancijos sintezei su miesto madai būdingu modernumu ir trupučiu neįkyraus seksualumo. Įkvėpta gyvenimo Varšuvoje, savo drabužiams ji dažniausiai renkasi juodą arba vieną iš daugelio pilkos atspalvių, ryškesnes spalvas naudodama tik kaip subtilų akcentą arba vizualinio netikėtumo efektui išgauti.

A.Kuczynska yra laimėjusi nesuskaičiuojamą daugybę titulų ir apdovanojimų, o tokie leidiniai kaip „Vogue“ ir www.style.com yra pavadinę ją „mados viltimi iš Rytų“. Moterims ir vyrams kurianti dizainerė užsienyje labiausiai išgarsėjo į prekybą išleidusi talpų unisex stiliaus krepšį, kurio pasaulyje per pirmuosius metus parduota daugiau nei 3000 vienetų. Pati A.Kuczynska savo kūrybą apibūdina trimis žodžiais – subtilu, rimta, paslaptinga, ir sako kurianti žmonėms, kurie grožį mato ir jo ieško detalėse.

MISBHV

Prabangia gatvės mada dažnai vadinamo ženklo MISBHV kūryba žavisi prieštaringos reputacijos dainininkė Rihanna ir ne ką mažiau skandalingas supermodelis Cara Delevingne, o pats projekto pavadinimas kildinamas iš žodžio „misbehave“ („blogai elgtis“ – liet.). Iš Varšuvos gatvių MISBHV į pasaulinę mados sceną iškėlė jo įkūrėjos – Natalia Maczek ir Katarzyna Kotnowska, kurios, dar devyniolikos būdamos, jau kurdavo ir labai sėkmingai parduodavo marškinėlius ir bliuzonus su akį traukiančiais printais.

Šiandien jos kuria kolekcijas, kurias rodo Niujorko mados savaitėje, o jų devintojo dešimtmečio nostalgija persmelktus rūbus dėvi ne tik garsenybės, bet ir Londono, Tokijo ar Seulo stileivos. Dueto kūryba dažnai lyginama su gruzinų kilmės dizainerio Demna Gvasalia ženklo „Vetements“ darbais, tačiau MISBHV įkūrėjos įkvėpimo ieško paauglystės prisiminimuose ir šiandieninės Varšuvos gatvėse, o sektinais dizaineriais įvardina Hedi Slimane, Thierry Mugler ir „Comme des Garcons“. „MISBHV – tai daugiau nei prekių ženklas, – sako daugiausiai moterims kuriančios dizainerės. – Tai – gyvenimo būdas, kuris išlaisvina ir skatina pasitikėjimą savimi, individualumą ir nepriklausomybę.“

Zofia Ufnalewska

Pirmosios laidos Varšuvos menų akademijos Kostiumo dizaino katedros absolventė, Zofia Ufnalewska savo baigiamojoje kolekcijoje 2014-aisiais naudojo tik siuvinėjimu puoštus rankų darbo audinius. Iki šiol daugelį savo audinių kūrėja siuvinėja pati, darydama juos panašius į meno kūrinius, ir visada vidinę drabužių pusę palikdama švelnią ir lygią. „Mano rūbai – tai tarsi žmogaus kūno atspindis: šarvuotas išorėje ir minkštas viduje“, – sako dizainerė, gebanti itin modernų drabužių siluetą derinti su dažnai prabangiais, vienetiniais audiniais.

Šiandien Z.Ufnalewska žinoma kaip lenkų mados minimalistė, savo kūryboje akcentuojanti kokybę, paprastumą ir eleganciją, o jos kurti kostiumai visiems asocijuojasi su nepriekaištingu ir labai precizišku atlikimu. Galbūt todėl pastaruosius kelerius metus Z.Ufnalewska kuria kostiumus ne tik kinui ir teatrui, bet ir reklaminiams projektams, o filmuojant iš labai arti svarbus kiekvienas drabužio akcentas.

Łukasz Jemioł

Kai dauguma Lenkijos vyrų drabužių dizainerių paslaptingai dingo iš rinkos, L.Jemiołui pavyko ne tik įsitvirtinti, bet ir pasiekti žinomumą už Lenkijos ribų. Ištikimos jo talento gerbėjos – žinomas lenkų modelis Anja Rubik ir aktorė Alicja Bachleda-Curuś – dizainerio kūrybą pristatė Holivude, o pats Lodzės dailės akademijos absolventas, aktyviai kurti pradėjęs 2007-aisiais, šiuo metu koncentruojasi į gimtąją rinką. Savo butikus Łukasz Jemioł turi keliuose Lenkijos didmiesčiuose, pastarąjį 2015-aisiais atidarė prestižinėje Varšuvos Koszykowa gatvėje.

Šiuo metu išskirtinai moterims kuriančio L.Jemioło stilistikai būdingi besiplaikstantys, bangas aplink kūną keliantys siluetai, ir visai nesvarbu, ar drabužis pagamintas iš ploniausio šilko, ar iš sunkaus mezginio. Dizainerio kurtus modelius sunku pavadinti puošniais – jie skirti kasdienai, tačiau juos dėvinti moteris tikrai nėra eilinė asmenybė, kuriai patinka likti atokiau nuo dėmesio centro. Paprastų kirpimų L.Jemioło rūbai atsiskleidžia netikėtais audinių printais, o pastarojoje, 2017 m. pavasariui-vasarai skirtoje kolekcijose, – dar ir ryškiomis spalvomis bei užrašu „Perfect day“ („puiki diena“ – liet.). Atrodo, kad 34-erių dizaineriui puiki ne tik ši diena, bet ir visa sparčiai augančios karjeros perspektyva.

Magda Butrym

Nuolatinės Paryžiaus mados savaitės programos dalyvės Magda Butrym ženklu pažymėtus drabužius supermodelis Kendall Jenner dėvi ne tik ant podiumo, bet ir laisvalaikiu, – ši žinoma mergina ne kartą pastebėta dėvinti lenkų dizainerės kūrinius tiesiog gatvėje. Romantišku, tačiau nenaiviu stiliumi, gyvenimui didmiestyje, o ne atostogoms kaime pritaikytais siluetais, odos ir jos aplikacijų gausa išsiskirianti M.Butrym kūryba tarptautinį dėmesį patraukė greitai ir, atrodo, ilgam. Šiandien jos produkciją parduoda žinomiausios prabangos ženklams skirtos elektroninės parduotuves, kuriose prekiauti leidžiama toli gražu ne kiekvienam.

„Kai esi iš Lenkijos, negali tiesiog imti ir pradėti rodyti savo kolekcijų Paryžiuje, ypač kai iki tol niekas iš mano šalies to nėra daręs“, – viename interviu prieš kelerius metus pasakojo M.Butrym. Ji niekada neslėpė, kad prasimušti tarp geriausiųjų jai padėjo atsitiktinumas. Dizainerei ir jos vaikinui viešint Paryžiaus mados savaitėje, vakarienės restorane metu prie jų staliuko priėjo televizijos projektų žvaigždė ir kone labiausiai aptarinėjama pasaulio garsenybė Kim Kardashian ir pasiteiravo apie M.Butrym segėtą sijoną. Sužinojusi, kad jis – pačios dizainerės kurtas, iškart užsisakė tokį patį. K.Kardashian su M.Butrym kurtais rūbais pasirodžius viešumoje, sniego gniūžtės efektas buvo nebesustabdomas.

La Mania

„Mano tikslas – kurti sofistikuotą, moterišką ir seksualią madą be amžiaus ribų. Kuriu bet kuriai šiuolaikiškai moteriai, nesvarbu, ar ji paauglė, ar brandesnė moteris“, – aiškina prekių ženklo „La Mania“ įkūrėja, dizainerė ir verslininkė Joanna Przetakiewicz, pati puikiai įkūnijanti savo kūrybos stilių. Efektinga blondinė, J.Przetakiewicz sugebėjo sukurti vieną didžiausių sėkmės istorijų šiuolaikinėje Lenkijos madoje, o skintis kelią ant tarptautinių podiumų jai padėjo pats „Chanel“ ir „Fendi“ kūrybos vadovas, legendinis Karlas Lagerfeldas. Jį dizainerė vadina ne tik savo krikštatėviu, bet ir mentoriumi, padedančiu formuoti 2010-aisiais įkurto prekių ženklo „La Mania“ strategiją. Tarp ištikimų „La Mania“ gerbėjų – ir „Swarovski“ imperijos paveldėtoja Fiona Swarovki.

Augusi post-komunistinėje Lenkijoje, J. Przetakiewicz prisimena, kad tai buvo vienas niūriausių laikotarpių jos šalies istorijoje. „Neturėjome nieko, todėl rūbus pasigamindavome patys. Turbūt todėl, kad anuomet gyvenome taip paprastai, šiandien noriu kurti prabangą ir savo kūryboje naudoju tik geriausius audinius“, – sako dizainerė, kurios etikete pažymėtų drabužių galima įsigyti ir griežčiausią atranką asortimentui taikančiame Londono prekybos centre „Harrods“.

 

Žurnalas MOTERIS, 2017 m. rugsėjis

Prekių ženklų archyvų ir www.polishfashionstories.com nuotraukos

 

 

Komentarai 0