Būti savimi ir nebūti kaip dauguma. Skamba paprastai, tačiau tam pasiryžti gali toli gražu ne kiekvienas. Jaunas, bet jau žinomas dainų autorius ir atlikėjas, vilnietis GABRIELIUS VAGELIS nemėgsta daryti to, ką daro visi. Save jis drąsiai reiškia tiek per savo išskirtinę kasdienę aprangą, tiek per kuriamą muziką, tiek per sceninius įvaizdžius, kurių neįmanoma supainioti su kuo nors kitu. Vieną ryškiausių Vilniaus gatvių klajoklių kalbina BOMBERIO žurnalistė Rasa Grilauskaitė.

RASA: Daugeliui žmonių sceninius įvaizdžius kuria stilistai. Kas rūpinasi Tavuoju?

GABRIELIUS: Aš pats mėgstu tai daryti, nors kartais man padeda stilistė Ūla Kotryna Tulevičiūtė. Su ją susipažinau dainuodamas LRT projektuose.

RASA: Kurį laiką gyvenai ir studijavai Londone. Atgal į Lietuvą grįžai kardinaliai pakeitęs išvaizdą. Ar tam įtakos turėjo Londono aplinka, ten sutikti žmonės?

GABRIELIUS: Iš tikrųjų nesu galvojęs, dėl ko pasikeičiau ir kas įvyko. Nors kitokia aplinka ir kitokie žmonės įtakos tam tikrai galėjo turėti. Londone žmonės laisvesni, rengiasi ką nori ir elgiasi kaip nori. Niekam visą tai nerūpi.

RASA: Akivaizdu, kad savo aprangoje esi labai liberalus. Bet ar yra drabužis, kurio niekada neapsivilktumei?

GABRIELIUS: Ne. Aš įsivaizduoju, kad nėra tokio rūbo, kurio negalėčiau gražiai priderinti ir užsidėti.

RASA: Vadinasi, Tau galima duoti dėtis praktiškai bet ką?

GABRIELIUS: Jeigu man patiks! Nesakau, kad dėsiuosi viską, bet tokio apdaro, kad tikrai tikrai niekada, turbūt ir nėra.

RASA: Net ir natūralų kailį? Apskritai, ką manai apie gyvūnų žudymą mados poreikiams tenkinti?

GABRIELIUS: Šitas dalykas su gyvūnais yra labai blogas. Ypač tuomet, kai gyvūnus augina vien tam, kad žmonės vėliau galėtų jais apsirengti. Tikrai nesu už! Pats neturiu kailinių ir šiaip nenešioju kailio. Taip pat stengiuosi pasakyti ir kitiems to nedaryti. Juk kam, vis dėlto, rinktis dėvėti gyvūną, kuris gyveno ir toliau galėjo gyventi, kai gali nusipirkti dirbtinį kailį, atrodantį tikrai ne ką prasčiau.

RASA: Vis daugiau žmonių pasirenka pirkti mažiau drabužių ir juos nešioti ilgiau, tampa lėtosios mados propaguotojais. Koks pirkėjas greitas ar lėtas esi Tu? Ar Tavo asmeniniame stiliuje yra second-hand daiktų?

GABRIELIUS: Oi, tikrai yra! Aš labai pritariu tokiems daiktams. Manau, yra daiktų, kuriuos galėtum nešioti kiekvieną dieną, tokių neatsibostančių. Bet yra ir super ryškių, itin pastebimų ir įsimenamų, kurių tikrai nenorėtum dėvėti kiekvieną dieną, nes kitiems žmonėms atrodys, kad neturi daugiau rūbų ir vaikštai vos ne vien tik tais pačiais. Man patinka turėti pasirinkimą, todėl ir rūbų turiu daug. Apranga galiu išreikšti savo asmenybę, įskaitant ir nuotaiką. Kas dėl second-hand’ų, tai tikrai taip. Ten galima atrasti tokių perlų! Jeigu nuoširdžiai, tokios parduotuvės – mano mėgstamiausios.

RASA: Ilgalaikis aksesuaras tatuiruotė. Ką manai apie jas? Gal ir pats ją/jų turi?

GABRIELIUS: Manau, kad tatuiruotės šiuo metu pasidarė tarsi manija – visi jų nori, ir man tas nelabai patinka. Nemėgstu daryti tai, ką daro dauguma. Man tatuiruotės atrodo gražiai, kai kuriems žmonėms jos labai tinka, tačiau pats neturiu nei vienos. Galvojau apie tai ir labai norėjau minimalistinių apyrankių ant riešų. Visgi, susilaikiau. Juk tai bus visam gyvenimui, o panaikinti jas būtų labai skausminga. Nesu visiškai apsisprendęs, kur ir kokios noriu, todėl kol kas nesidarau.

RASA: Ne tik dainuoji, bet ir studijuoji Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaip būnant tokiam užsiėmusiam pavyksta išlikti nuolat stilingam? Nesinori ryte atsikėlus greitai užsimesti pirmus po ranka pasitaikiusius drabužius ir lėkti pro duris?

GABRIELIUS: Stengiuosi pirkti tarpusavyje derančius drabužius. Dažniausiai kiekvieną rytą turiu skubėti į paskaitas, todėl neturiu laiko gerai apgalvoti, ką rengtis. Viskas išeina natūraliai. Kartais netyčia pasiimu vos ne bet ką ir būnu nustebintas puikiais rezultatais.

RASA: Kokioje aplinkoje Tau geriausiai sekasi kurti?

GABRIELIUS: Dažniausiai visos mano dainos gimsta būtent namie, prie pianino. Ten jaukiausia, ir niekas man netrukdo, viskas labai artima ir priimtina.

RASA: Kokią žinutę aplinkiniams nori siųsti savo dainomis?

GABRIELIUS: Su kiekviena daina žinutė yra vis kitokia. Man patinka truputį gilesnės ir ne tokios paviršutiniškos dainos. Mano visa kūryba yra kažkokia labai lyriška ir gimsta iš įvairių asmeninių išgyvenimų. Džiaugiuosi, kai žmonės atranda save toje dainoje, jaučia, kad kažką panašaus išgyveno.

RASA: Dainuoji anglų ir lietuvių kalbomis, o kuri dainose priimtinesnė?

GABRIELIUS: Mieliau dainuoju lietuviškai. Jaučiu, kad mūsų kalba man yra artimesnė ir asmeniškai gražesnė. Manau, jos pagalba gali gerokai daugiau pasakyti, ji labai turtinga savo žodynu.

RASA: Kokie žmonės Tau daro didžiausią įtaką, yra Tavo autoritetai? Gal galėtum įvardinti konkrečius asmenis?

GABRIELIUS: Turiu, tikrai turiu savo autoritetus. Konkrečiai muzikos srityje visišku savo autoritetu laikau atlikėją Sia. Jaučiu savotišką ryšį su kiekviena jos išleista daina. Man labai patinka, kuomet išgirdęs dainą iškart žinau, kas ją sukūrė. Kompozitoriai bei dainų autoriai turi savo braižus, detales, iš kurių gali juos atpažinti. Sia dainos yra vienos tokių. Norėčiau turėti tokį išskirtinumą, kad žmonės išgirdę dainą, žinotų, kad ji mano. Dar Rihanna. Ji atrodytų gerai net apsirengusi absoliučiai bet ką. Tiesa, dabar jos muzikos stilius pereina į kitokį, kuris man nėra labai priimtinas, bet anksčiau jos dainos, įvaizdis ir elgesys mane labai žavėjo.

RASA: Savo gyvenimą sieji su muzika, jai skiri didžiąją dalį laiko. Ką dar mėgsti veikti be to?

GABRIELIUS: Mėgstu rūpintis savo įvaizdžiu. Dar mėgstu padėti kitiems apsirengti, rasti tinkamą rūbą. Jeigu kas nors paprašo, visada padedu – nueinu, pradedu ieškoti ir kol nerandu, tol ir ieškau.

RASA: Tai iš esmės galėtum būti ir  stilistas?     

GABRIELIUS: Galėčiau, tikrai drąsiai.

RASA: Pabaigai, visgi, koks Tu esi?

GABRIELIUS: Aš esu įdomus žmogus, kas yra labai svarbu. Su neįdomiais žmonėmis nėra ką veikti. Čia toks sudėtingas klausimas!…

RASA: Kad ir pats sudėtingai pasakei! Įdomūs žmonės kaip suprasti?

GABRIELIUS: Turintys kažką savo. Tiesiog su tokiais žmonėmis turi apie ką šnekėti, įdomi jų veikla, patirtis, sutampa interesai.

 

Nuotraukos: Skaistė Gulbė, Lina Juciūnaitė ir Donatas Damarodas

 

Komentarai 0