Olga… Labai retai viename asmenyje sueina tiek daug skirtingų grožių ir talentų. Be jokios ezoterikos ir beletristikos, bet mane kaskart su ja susitikus užlieja labai konkreti šilumos banga. Sėkminga rūbų dizainerė, įvaizdžių stilistė, viešųjų ryšių specialistė, renginių organizatorė iš vienos pusės, ir graži moteris, dėmesinga pašnekovė, mama, žmona, ir – neslėpkime – aštraus proto verslininkė iš kitos. Rami, konkreti, kartais aštri, bet visada pozityvi. Tobula? Nežinau, tegul papasakoja pati, nors, aišku, kuklinsis.

Žemiau – mano pokalbis su OLGA FILATOVA-KONTRIMIENE, kurią žinome kaip prekės ženklo 2RU2RA įkūrėją ir pramogų erdvės No.74 Klaipėdoje iniciatorę, nors ji tiek daug veikia, kad tik ir laukiu – na kada ir vėl nustebins kokiu projektu ar iniciatyva. Pasakok, Olga, apie viską paeiliui, – ir apie skeletus ant rūbų, ir apie skeletus spintoje, o ypač apie kūrybą ir verslą. O mes skaitysime, nes net skaityti, kaip gražiai ir konkrečiai dėstai mintis, man jau didelis malonumas.
P.S. disclaimeris: už postą pinigų nemokėta, niekaip kitaip neatsidėkota, visos emocijos natūralios, nesuvaidintos ir honorarais nepaskatintos.

BOMBERIS: Visa Tavo kūryba iki šiol – nuo pavadinimo iki rūbų detalių – persmelkta ironija ir autoironija. Ar tai strateginis ėjimas, atsitiktinumas, ar tiesiog mėgsti pasijuokti iš savęs ir kitų, ir viskas?

OLGA: Ir nepaisant visko, aš tikrai nesu iš tų, kurie drabužį suvokia tarsi kostiumą arba dekoraciją ir, ignoruodami visas mados diktuojamas taisykles, tvirtina, kad santykį su mada visuomet derėtų „atskiesti“ sarkazmu. Nepriklausau ir tiems, kurie ramia sąžine nuolat šaiposi iš tų, kurie madą vertina pernelyg rimtai ir primygtinai siūlo atsipalaiduoti ir „neužsiciklinti“. Aš iš tų, kurios „neužsiciklinti“ nenori. Todėl mano kūryba yra apgalvota: su užkoduota autoironija ir neišsyk įžvelgiamomis potekstėmis, be pretenzijų, tačiau su tam tikru polėkiu, kvestionuoti tam tikrus dalykus ir tokiu būdu išsiskirti iš minios.

Nuoseklus verslo planas, skrupulingi skaičiavimai ar išskaičiavimas, siekis kažką įrodyti ar viskam pateikti savo paaiškinimą – tiesą sakant, visai ne apie mane. Ir tada, ir dabar man svarbu tiesiog pateikti savo viziją – tiek kalbant apie drabužius, tiek apie jų dėvėjimo filosofiją.

BOMBERIS: Atpažįstamumas – puiku, bet kai jis tampa per didelis, tai gali kenkti pardavimams. Ar todėl Tavo nauja kolekcija – be tradicinių printų?

OLGA: Šis klausimas būtų vertas pusdienio trukmės diskusijos. Atpažįstamumo arba tiesiog žinomumo nebūna per daug. Ir taškas. Sudėtingiausia yra sau atsakyti, koks būdas yra efektyviausias siekiant tą atpažįstamumą išnaudoti.

Aiški kūrybinė koncepcija labai pasitarnavo pradiniame mūsų prekės ženklo vystymo etape – ji buvo vienas esminių faktorių, padėjusių identifikuoti ir suburti lojalią auditoriją. Taip, piešinių printai suformavo mūsų prekės ženklo DNR, nutiesė kelius į klientų širdis bei nulėmė gan gerus finansinius rodiklius, tačiau visa tai vertindami, aiškiai suvokiame tokio koncepto taisykles, ir nepamirštame tam tiktų šios sėkmės padiktuotų rėmų, kuriuos įsigeidęs peržengti tu kaskart daugiau ar mažiau rizikuoji.

Puikiai suvokiu, kad neegzistuoja joks stebuklingas receptas siekiant išrasti kažką originalaus, todėl tiesiog stengiuosi būti atvira ir imli dalykams, kurie vyksta aplink mane, semiuosi įkvėpimo iš sferos, kurioje dirbu, neleidžiu sau stabčioti vietoje ir, žinoma, bandau įsiklausyti į tai, ką sako mano intuicija. Galbūt tai ir nulėmė kolekcijos „Painted Black“ charakterį: atsisakėme mums būdingų printų ir sutelkėme dėmesį į technologiškai sudėtingesnius dalykus, kurie galbūt kiek prislopino mūsų maištingą prigimtį, bet suteikė šiai kolekcijai daugiau solidumo.

BOMBERIS: Kam skirta Tavo nauja kolekcija? Išvardink kur merginai eiti taip apsirengus? Beje, o kas atsitiko, kad šįkart nuskriaudei vaikinus?

OLGA: Tokie klausimai priverčia kiek suglumti… Vengiu atsakymų į juos. Man sunku suvokti, kodėl daugelio kūrybinių sferų atstovai žūtbūt stengiasi argumentuoti ir paaiškinti kiekvieną savo sprendimą, kone sudaryti „instrukciją“, kuri labai konkrečiai apibrėžtų kodėl? kur? ir kada? Teisę nuspręsti aš palieku mūsų klientams. O apie neva nuskriaustus vaikinus kalbi be pagrindo. Mūsų biure visada gali kažką rasti, beje, šį sezoną mes pagaliau adaptavome ir pasiūlėme jiems džinsų modelį, užsuk, esu tikra jie tau patiks.

BOMBERIS: Tavo užmojis – užsienio rinkos. Ar adaptuosi ir pavadinimą, kurį puikiai supranta lietuviai ir rusakalbiai, bet vargu ar jis bus juokingas britams ar amerikiečiams? Būtų gaila atimti iš Tavo ženklo nemažai ironijos, kurią suteikia pavadinimas… O gal laikas surimtėti?

OLGA: Tiesą sakant, mūsų prekės ženklo pavadinimas yra savotiška mįslė ir rusakalbiams. Tam tikros sumaišties įvelia ir grafinis prekės ženklo sprendimas. Mano galvoje jis gimė spontaniškai – aš nesipriešinau ir dar nė sykio dėl to neteko pasigailėti.

Šis pavadinimas turi visą šūsnį privalumų: bet kuriame sąraše jis lengvai randamas – skaičius „2“ lemia tai, kad mūsų prekės ženklas dažniausiai yra stulpelio pradžioje. Be to, kaskart, išgirdę kokiam prekės ženklui atstovauju, žmonės nejučia nusišypso, o jeigu užklumpa nesėkmė, visuomet turime, kam suversti kaltę. Neseniai dalyvaudama parodoje Paryžiuje galutinai įsitikinau, kad mūsų prekės ženklo pavadinimas visiškai neįskaitomas, bet juk tame irgi yra dalis ironijos.

BOMBERIS: Tavo modeliai rimtėja ir vis labiau juda konceptualios minimalistinės mados link. Pernai buvai įvertinta ir „Mados injekcijos” komisijos. Kur semiesi idėjų? Kaip ketini išlaikyti balansą tarp komerciškumo ir rimtos mados?

OLGA: Atsakymų nereikia giliai kapstyti: nemoku būti vulgari, įžūli, pabrėžtinai seksuali – būtent dėl šių priežasčių kuriu kitokius drabužius. Idėjų paieška man – bene mažiausiai sunkumų kelianti kūrybinio proceso dalis. Savo galvoje generuoju šimtus sumanymų – didelės jų dalies, deja, neįgyvendinu, nes neturiu pakankamai laiko resursų išvystyti iki apčiuopiamos formos. Neskirstau mados į rimtą ar komercišką dėl tos paprastos priežasties, jog daryti kažką nerimtai aš nemoku. Surasti optimalią pusiausvyrą tarp idėjos, kūrybiškumo ir komercijos yra išties sudėtinga. Kartais mus užneša, mes užsižaidžiame, tačiau, laimei, visos trys turime kur šiek tiek atsitraukti (individualus darbas su klientais, mokslai, TV projektai, No. 74 erdvės renginių planavimas etc.), o sugrįžus iš naujo įvertinti ir, jeigu reikia, labai ramiai sau pripažinti: „Viskas. Stop. Šito tikrai niekas nepirks“.

BOMBERIS: Esi baigusi viešųjų ryšių studijas ir net kurį laiką sėkmingai šioje srityje dirbai. Kaip tai padeda (nes nemanau, kad kenkia) vystant mados prekės ženklą?

OLGA: Išties padeda. Tu gi nuolat mąstai apie kolekciją, audinius, moodbordus, kuriamus drabužius, tu matai visumą. Bandai atspėti ateitį. Puikiai žongliruoji įvairiausiose sferose, priimi visus įmanomus sprendimus, esi atsakinga už maketus, tekstus, interneto svetainę, socialinius tinklus, darbuotojus, konfliktus, derybas, vitrinas, parodas, žurnalus, renginius ir t.t., be jokios abejonės, ženkliai taupai įmonės biudžetą, o savo „visažinyste“ siaubingai erzini kolegas.

BOMBERIS: Gyveni Klaipėdoje, o Tavo rūbų galima internetu įsigyti žmonėms iš viso pasaulio. Ar kada svajojai apie tai (jeigu apskritai svajojai, kad turėsi mados brendą)?

OLGA: Vaikystėje sugalvoję norą sukryžiuodavome pirštus. Kokie tikslai tuomet sukosi mano galvoje, nepamenu. Tačiau esu įsitikinusi, kad visa, kas šiandien vyksta mano gyvenime, niekas kitas sugalvoti negalėjo.

BOMBERIS: Rašau apie miesto stilių. Kas Tau yra miesto stilius ir be ko jo neįsivaizduoji?

OLGA: Manęs nežavi paprasti ir mieli daiktai… ir skinny nėra kietai. Man patinka vienspalviai audiniai, dėmesį prikausto padidinta drabužių forma ir apimtis. Vertinu individualumą, man svarbus pojūčiai, todėl dideliu savo vaikino paltu apsigobusi mergina man grožio pavyzdys, pilnas niuansų ir lengvo požiūrio į ją supančius daiktus bei aplinką.

BOMBERIS: Tavo naujausia kolekcija ypač dvelkia didmiesčiu. Koks didmiestis Tave kaip kūrėją įkvepia labiausiai? (nesakyk, kad Klaipėda, – nepatikėsiu!)

OLGA: Nemanau, kad esu megapolių gerbėja, kuri blaškydamasi po didelius miestus medžioja įkvėpimą. Trijų dienų trukmės kelionė mane greičiau išves iš proto nei mano protą įkvėps kūrybai. Pirmojo įspūdžio man visuomet per mažai – reikia laiko, kad pajausčiau, suprasčiau, pažinčiau ir įsiliečiau į miestą ir jo gyvenimą. Pernai aš tris savaites praleidau Barselonoje, po daugelio metų sugrįžau į Maskvą ir pirmąsyk išvažiavau į Niujorką.

Beje, Klaipėda, kurioje gyvenu, man yra #manomiestaspriejūros. Žinau jį mintinai, jis tuštokas ir dažnai gaubiamas mistinio rūko, juo persmelkta gausybė mano prisiminimų… Tik čia leidžiu sau niekur neskubėti, išjungti telefoną, vaišinti žuvėdras vakarykšte duona, pietauti ant savo studijos stogo ir nieko nenutuokti apie begalines automobilių spūstis. Nori tikėk, nori ne, bet būtent tai ir yra tai, kas mane įkvepia.

BOMBERIS: Žinau, kad dar anksti klausti, bet gal gali bent trimis žodžiais užsiminti, apie ką bus 2ru2ra 2017-18 rudens/žiemos kolekcija? Duok užuominų, o mes pafantazuosime.

OLGA: Rudenį iš savo spintos mes trauksime naujus skeletus.

BOMBERIS: Mes laukiame.

 

Portreto autorė: the one and only Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė.

Komentarai 0